Mintys

Gilios mintys

Esi jaunas tol, kol dar lieka pirmų kartų. Andrius Mamontovas

Tik neieškok jos pasauly. Prasmę gali rasti vien savyje. Ričardas Gavelis, „Vilniaus džiazas“

Nematai nė tikro savęs veidrodyje, nes įvairiausios svarbios tavo dalys išsibarstė įvairiose vietose, kuriose gyvenai. Jeigu žmogus nori bent trumpam tapti tikru savim, privalo mirksniu aplėkti visas savo gyvenimo vietoves ir susirinkti visą save. Ričardas Gavelis, „Vilniaus džiazas“

Turėti per daug proto ir doros yra kenksminga. Tie dalykai ėda žmogų kaip koks vėžys. Šitas pasaulis nepritaikytas dorai ir protui, čia viešpatauja visai kitokie mikroorganizmai. Ričardas Gavelis, „Vilniaus džiazas“

Love is never wasted. Love can be denied or ignored or even perverted, but it does not disappear, it merely takes another form, until we are consciously ready to accept its mistery and its power this may take a moment, or an eternity, and there can be no insignificancies in eternity. Sting

Tas, kas įsivaizduoja, kad visi vaisiai prisirpsta tuo pačiu metu kaip žemuogės, nieko nežino apie vynuoges. Mika Waltari, „Sinuhė egiptietis“

Pasaulis ne ką pastovesnis už jūros bangas. Nesvarbu, ar mes kovojame, ar triumfuojame, ar kenčiame - viskas netrukus išblėsta kaip rašalas popieriuje. Arthur Golden „Geišos išpažintis“

Nenoriu, kad išmintingiems vyrams būtų karšta šalia manęs, bet noriu kad jiems būtų gera ir vėsu su manimi. Draugystė - retas ir brangus žodis, ir kaip tik vyro ir moters draugystė yra duži brangenybė, skylanti nuo karšto prisilietimo. Arthur Golden „Geišos išpažintis“

Man gyvenimas panašus į upę, kuri iš pradžių turi nutekėti nuo uolos, kad pasiektų vandenyną. Arthur Golden „Geišos išpažintis“

Niekur žmonės taip lengvai nesusidraugauja kaip muzikuodami. Hermann Hesse, „Stiklo karoliukų žaidimas“

Keliauti mėgsta tie, kurie neturi fantazijos. Sigitas Parulskis, „Trys sekundės dangaus“

Žmogus miršta ne tada, kada privalo, o kada gali. Gabriel Garcia Marquez, „Šimtas metų vienatvės“

Matematikas - tai mašina, perdirbinėjanti kofeiną į teoremas. Paulas Erdosas, vengrų matematikas

Kai kurie nusižengimai kartu yra ir bausmė. Arundhati Roy, „Mažmožių dievas“

Išvada padaroma tada, kai nusibosta mąstyti. Iš statistikos vadovėlio

Kam kalbėti trumpai ir aiškiai, jeigu galima sudėtingai ir nuostabiai. Iš statistikos vadovėlio

The things you own end up owning you. Fight Club

Taip uoliai mokiausi iš savo klaidų, kad klaidos mano gyvenime tapo ne išimtis, o norma. Sigitas Parulskis, „Trys sekundės dangaus“

Tačiau dabar save kaltinti būtų kiauliška, nes man nieko, išskyrus mane, nebeliko. Koks kvailys pjauna šaką, ant kurios tupi. Sigitas Parulskis, „Trys sekundės dangaus“

Į viršūnę žmonės kopia įvairiai. Tačiau, kad ir kas būtum, pasiekęs viršūnę, tik riedėsi nuo kalno žemyn. Šito sustabdyti dar niekam nepavyko. Blogiausia, kad niekad nežinai, ar tą viršūnę jau pasiekei. Manai vis dar kopiąs į viršų, o pasirodo, kad jau perkirtai lemtingą ribą. Niekas tavęs neįspės. Yra žmonių, kurie dvylikos metų užlekia į viršūnę, o paskui visą gyvenimą kenčia nuobodį. Kiti neišsisemia iki mirties; yra tokių, kurie numiršta viršūnėje. Haruki Murakami, „Dansu dansu dansu“

Tereikia tik laukti. Sėdėti sau ramiai ir laukti tinkamo momento. Nebandyti ko nors pakeisti prievarta, o žiūrėti, kur neša srovė. Pasistengti į viską žvelgti teisingai. Jei taip elgsiesi, tuomet savaime žinai, ką turi daryti. Haruki Murakami, „Dansu dansu dansu“

Klausyk, su mirusiais nereikia skubėt pabaigt reikalų. Dabar ji ilgai bus mirusi. Haruki Murakami, „Dansu dansu dansu“

Aš neįsitvėręs savo nuomonės. Tai veikiau tarsi šokis. Kūno atmintis. Įprotis. Muzika groja, kūnas juda. Beveik ir nesvarbu, kas dar vyksta. Jei labai suksiu galvą, galiu supainioti žingsnius. Haruki Murakami, „Dansu dansu dansu“

Buvo vienas raktas. Turiu išjudėti. Negaliu sau stovėti lyg niekur nieko. Turiu šokti. Šokti, kad kojų nejausčiau, kad viskas skrietų aplink. Haruki Murakami, „Dansu dansu dansu“

Svarbiausia šokti. Šok taip, kad neliestum kojom žemės, kad aplink viskas suktųsi. Jei šoksi, gal mums pavyks tau kaip nors padėti. Bet turi šokti. Tol, kol gros muzika. Haruki Murakami, „Dansu dansu dansu“

Dievo buvimo įrodymas iš blogio egzistavimo: jei pasaulyje nebūtų blogio, Dievas būtų nereikalingas; kadangi blogis egzistuoja, vadinasi, Dievas yra. Nikolaj Berdiajev

Istorijos laimės laikotarpiai yra jos tušti puslapiai. George Hegel

...tiesa visuomet yra paprastesnė už melą, kokia sudėtinga bebūtų. Mat ji jau yra, o melą dar reikia pramanyti ir neprieštaringai sukonstruoti. Ričadras Gavelis, „Vilniaus pokeris“

Jei tave varu verčia ką daryti, esi viso labo dvasinio diktato auka. Kur kas prasčiau, jei tau duoda laisvę, o tu vis vien darai, ką daręs. Ričardas Gavelis, „Vilniaus pokeris“

...jei nori aptikti slaptus kieno veiklos variklius, ištirk, ko jis labiausiai bijo. Ričardas Gavelis, „Vilniaus pokeris“

Kiekvienas tikras ieškojimas yra pragariškas, didieji atradimai padaromi ties beprotybės riba. Ričardas Gavelis, „Vilniaus pokeris“

Nėra sunku įprasti prie akivaizdžių, apčiuopiamų pakitimų. Kur kas sunkiau, kai niekas lyg ir nepakitę, bet reiškia visai ką kita. Ričardas Gavelis, „Vilniaus pokeris“

Kiekvienas žmogus, kurio viduje dar šis tas yra likę, geba būti vienas su savimi. Ričardas Gavelis, „Vilniaus pokeris“

Bet aš netikiu atsitiktinumais. Jų nėra. Visa, kas nutinka gyvenime, yra tavo paties nulemta. Visas „atsitiktines“ nesėkmes, visas nelemtis, visus džiaugsmus ir katastrofas gimdome mes patys. Kiekvienas fiasko yra nesuvoktų norų išsipildymas, slapta pergalė. Kiekviena mirtis yra savižudybė. Ričardas Gavelis, „Vilniaus pokeris“

Neturime pagrindo nepasitikėti savo pasauliu, nes jis nėra mums priešiškas. Jeigu jame yra siaubų, tai čia mūsų siaubai, jeigu jame yra bedugnių, tai tos bedugnės mums priklauso, jeigu tyko pavojai, tai turime mėginti juos mylėti. Ir jeigu kursime savo gyvenimą, remdamiesi principu, kad visada reikia laikytis to, kas sunku, tai tie dalykai, kurie mums dabar dar atrodo labai svetimi, pasidarys mūsų tikriausiais ir ištikimiausiais bičiuliais. Kaip gi mes galime pamiršti senuosius mitus, esančius visų tautų pradžioje, - mitus apie slibinus, kurie lemiamą akimirką pavirsta princesėmis; galbūt visi mūsų gyvenimo slibinai yra princesės, tik ir laukiančios, kada mes vieną dieną pasirodysime esą gražūs ir drąsūs. Todėl nevalia <...> išsigąsti, jeigu prieš Jus iškyla toks didelis liūdesys, kokio dar niekada nebuvote regėjęs; jeigu nerimas nelyg šviesa ir debesų šešėliai slenka per Jūsų rankas ir visus Jūsų darbus. Turite galvoti, kad Jums kažkas darosi, kad gyvenimas Jūsų nepamiršo, kad jis laiko Jus rankose; jis neleis Jums nukristi. <...> Kiekvienoje ligoje būna daugybė dienų, kai gydytojas nieko daugiau negali daryti ir turi tik laukti. Kaip tik taip dabar pirmiausia turite elgtis ir Jūs, būdamas pats savo gydytoju. Raineris Marija Rilkė, „Laiškas jaunam poetui“

Neviltis - tai gniuždantis bejėgiškumo jausmas, apimantis tada, kai pasaulis atrodo ne toks, koks jis turėtų būti; kai nepavyksta įgyvendinti savo troškimų; kai norima, bet nepajėgiama pakeisti savo gyvenimo; kai nebematoma prasmės veikti, kurti ar net gyventi. Nevilties slegiamam žmogui dažniausiai atrodo, kad jos priežastis - nepalankios, nepakeliamos aplinkybės. Tačiau neviltis yra mūsų dvasios būsena. Aplinkybės gali turėti jai įtakos, tačiau ne jos lemia, kaip mes žvelgiame į pasaulį ir ateitį.

Jeigu tai, ką radai, padaryta iš grynos medžiagos, niekada nesuges. Ir vieną dieną tu galėsi grįžti. Jeigu tai tik akimirkos blyksnis, žvaigždės sprogimas - sugrįžęs neberasi nieko. Tačiau tu būsi regėjęs šviesos blyksnį. Ir jau vien dėl to bus vertėję gyventi. Paulo Coelho, „Alchemikas“

Tai, kas atsitiko kartą, gali nebeatsitikti niekuomet. Tačiau tai, kas atsitiko du kartus, tikriausiai atsitiks ir trečiąjį. Paulo Coelho, „Alchemikas“

Viskas slypi dabartyje; jei esi atidus dabarčiai, gali padaryti ją geresnę. O jei pagerinsi dabartį, tai, kas ateis po jos, bus taip pat geriau. Paulo Coelho, „Alchemikas“

Kaip puiku gauti telegramą, kuri pritrenkia tave, verčia atsikelti vidurnaktį, lėkti į stotį: „Skubėk! Tu man reikalingas!“ Mes labai greit surandame bičiulių, padedančių mums, ir tik labai pamažu įgyjame draugų, reikalaujančių mūsų pagalbos.“ Antuanas de Sent Egziuperi

Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems. Seneka

Jei neturi vardan ko numirti, vadinasi, neturi vardan ko gyventi.

Negalima tik pabandyti numirti: mirtis yra durys, kurios veriasi tik į vieną pusę - atgal nebegrįžtama.

Visų lengviausia gyvenime - mirti, visų sunkiausia - gyventi. Abul Azadas

Meilė yra laisvės gėlė. Jeigu bandysite ją pagrobti ir išlaikyti, ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos.
Persekiotojai meilės niekada nepagaus...
Meilė žydi tik tada, kai nieko nereikalaujama.
Meilė vysta, kai su kuo nors lyginama.
Meilė negali būti laikoma ir saugojama kaip piniginis indėlis banko sąskaitoje, numatant jį ateityje atsiimti. Jokia draudimo kompanija nesudarys su jumis sutarties meilei apdrausti. Džaneta Reinvoter

Tas žmogus, kurį tu manyje myli, žinoma, geresnis už mane: aš ne toks. Bet tu mylėk, ir aš pasistengsiu pranokti save. Michailas Prišvinas

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. Šv. Paulius, 1 Kor 13:4-8

Dievas neturi kitų akių, tik mūsų, Dievas neturi kitų ausų, tik mūsų, Jis neturi kitų rankų, tik mūsų. Dorotė Zėlė

Jei nežinai dėl ko gyventi, gyvenk tam, kad sužinotum.

Viltis tik didina skausmą. Žanas Polis Sartras, „Nepalaidoti mirusieji“

Jei užversi duris visoms klaidoms, tiesa liks anapus durų.

Žmogus laimingas tada, kai atsikėlęs ryte nori eiti į darbą, o jam pasibaigus, trokšta grįžti namo.

Tik susitikęs Tu, žmogus tampa Aš. Martinas Buberis

Man rodos, jei myli žmogų, myli jame visą pasaulį, visus žmones. Nežinau, ar gali tikra meilė sukelti pykčio ar nevilties protrūkius, net jei ji būtų be atsako. Jei meilė daro tave svetimą visam pasauliui, jei tolina nuo žmonių, vadinasi, tu, nors ir susijusi su manim, manęs nemyli. Tu myli kažką savyje, tačiau ne mane. Jurga Ivanauskaitė, „Pakalnučių metai“